Jei auginate vaikus, tai puikiai žinote, kad jie įstabūs mėgdžiotojai. Norite to ar ne, jie elgsis taip, kaip elgiatės jūs. Todėl kai vaikai pradeda neklausyti, verta pažvelgti į save.
 
Tradiciniai tėvai vaikų akimis yra akli visažiniai. Jie kaip radijas vaikams transliuoja savo tiesas, tačiau yra akli tam, ką jiems kalba jų vaikai. Tėvai piktinasi, kad vaikai nesimoko. Tačiau koks pačių tėvų polinkis mokytis? Paprastai tėvai iš aukšto žvelgia į visa, kuo gyvena jų vaikai. Jie pro ausis praleidžia tokius svarbiausius vaikui dalykus kaip Aviukas Šonas, Pontipinas ir tai, ką jam šiandien darželyje pasakė draugė Astutė. 

Prieš gerus metus iš kažkur gavau "Nematoma sėkmės pusė" įrašų kopiją. Po Intensyvių klausymų į gyvenimą pradėjau žvelgti kitaip ir supratau, kad nemoku gyventi. Pradėjau keistis mokytis kitaip mąstyti, keisti blogus įpročius ir man tai duoda rezultatus. Aš buvau iš srities: "mokslas be žmogiškumo". Dabar mane artimieji labiau gerbia ir esu jiems įdomesnis. Įsitikinau planų ir norų užrašymo galia. Aš sau parašydamas įsipareigoju ir net pats nepastebiu kaip pradedu ieškoti būdų tai įgyvendinti.
Aš sakau Ačiū už tai, kad Jūs pasiekiate sėkmingos tautos rezultatų tik nevisus žinote ;)
 

Sveiki. Šiandien atsakysime į klausimą, kodėl mūsų kultūroje taip vertinamas profesinis, tačiau nepopuliarus išprusimas gyvensenos srityje.

Kokia buvo ilgametė tradicinė Europos visuomeninė sankloda? – Tai feodalizmas, greitai peraugęs į baudžiavą. Vadinasi, čia per didžiąją istorijos dalį eilinis žmogus buvo nelaisvas. Jis turėjo tarnauti savo ponui, o visa socialinė kultūra buvo nukreipta feodalų valdžiai įtvirtinti. O jei turėtumėte vergą, nuo kurio priklausytų jūsų gerovė, tai ar norėtumėte, kad jis domėtųsi kažkokiais klausimais, kaip jam tinkamiau gyventi?