Tikrasis gyvenimo supratimas ateina tik tada, kai leidi sau numirti - leidi sau suprasti, kad kūnas-aparatas, kurį daugelis vadiname AŠ yra tik aparatas, bet ne Jūs. Kaip automobilis, kaip kompiuterinio žaidimo personažas, kuris turi vardą, pavardę, gimimo metus ir kitus parametrus, tokius, kaip ūgis, svoris, akių spalva, plaukų spalva ir pan.
Tikrasis AŠ yra kūno valdytojas, tačiau jis nėra kūnas, nes ji niekada negimė, todėl niekada nemirs. Jūs galite tai pabandyti pajausti pažiūrėję į savo kūną, kaip į kompiuterinio žaidimo personažą. Taip, personažas atrodo tikras, labai lengva su juo susitapatinti, tačiau tai, kas valdo šį personažą, ta jėga, kuri sėdi ir valdo kompiuterio pultelį nėra šis personažas.
Norėdami atrasti save, visų pirma supraskite kas neesate JŪS. Kūnas yra tik instrumentas, kurį naudojate. Jis jaučiasi labai pažeidžiamas, todėl visada jaučia saugumo, kontrolės ir pritarimo trūkumą (dėl šių trūkumų tenkinimo atsiranda verslai). Jis nori būti užtikrintas, kad visada turės pinigų, kad niekas jam negresia, kad aplinkiniai jį gerbia, kad niekas jo nesmerkia, kad jis valdo situacija ir panašiai.
Visi šie norai/trūkumai yra kančia. Dar blogiau, dažnai atrodo, kad tą kančią jaučiame mes, tačiau ją iš tiesų jaučia tik mūsų kūnas.
Jeigu kūnas yra mašina ir mašinos tepalai seniai keisti, mašinai skauda, tačiau vairuotojui NE. Jeigu jūs žaidžiate žaidimą ir žaidime „jus“ nušauna, ar muša, žaidimo herojui skauda, net gal būt pasipila kraujai, tačiau žaidėjas nuo to nenukenčia.
Taigi „problemos“ yra kūno ir kūne esančio proto problemos, kai tik pajausite, kad kūnas neesate JŪS, kūnas yra tik JŪSŲ transporto priemonė gyvenime, kančia baigsis.
IŠORINĖ aplinka – VIDINĖS aplinkos veidrodis
Pasaulis sukonstruotas taip, kad išorinis pasaulis įvykiais visada pritaria vidiniams įsitikinimams ir jausmams. Įvykiai tik sustiprina gyvenimo jausmą pritardami mūsų įsitikinimams.
Jūs visada gaunate tai, ką duodate. Mes jau kalbėjome, kad tikrasis JŪS neesate kūnas, taigi tai ką sąmonėje duodate kūnui – materializuojasi.
Kad ir ką galvotumėte apie save, kitus ar aplinką – materializuojasi. Ir kadangi tai materializuojasi tuo galima pasinaudoti. Tai paprasta.
Yra keli žingsniai, kurių verta imtis – visų pirma pajausti, kad JŪSŲ KŪNAS neesate JŪS. JŪS esate kūno VALDYTOJAS, bet neesate kūnas.
Neesate žmogus, ar kitas materialus dalykas, esate tik valdytojas. Kai tai suprasite, pamatysite kaip juokingai atrodys visi rimti poreikiai dėl kurių visai neseniai gal būt ėjote iš proto. Išnyks pritarimo poreikis/trūkumas, kontrolės poreikis/trūkumas bei saugumo poreikis/trūkumas, nes suprasite, jog niekada negimėte ir dėl to niekada nemirsite. Gal šis atsitapatinimo nuo kūno jausmas yra panašus į mirtį, tačiau po jo ateina šviesa, galk būt galima tai vadinti nušvitimu.
Antras žingsnis – duokite kūnui visko ko kažkada jis troško. Apipilkite sąmonėje kūną pritarimu, pinigais, sveikata, puikiais santykiais ir viskuo, ko trūkumą jaučiate šiandien.
Ir trečiasis žingsnis – nenusisukite nuo galimybių ir idėjų, kurios ateis netrukus. Įgyvendinkite jas. Įgyvendinkite jas ne „rimtai“ kaip visas pasaulis viską įgyvendina, bet taip, kad lyg tai būtų virtuali tikrovė, nes taip iš tiesų ir yra.
NETIKĖKITE MANIMI, IŠMĖGINKITE!
Dėkoju, kad esate,
Tomas Bagdonavičius