Auginu du sūnūs. Mano mažajam neseniai sukako 1-eri metukai, vyresniajam 8-eneri. Vieną, eilinį vėlyvą vasaros vakarą, po turiningai praleistos dienos, visi sugulėme miegoti. Na bet žinote vaikai :) Nors ir kokie pavargę jie būtų - visuomet randa labai svarbią priežastį "dar nemiegoti". Mažylis tuo metu jau buvo išmokęs atsistoti, bet dar gerai stovėti nemokėjo, o minkštoje lovoje stovėti reikalingi dar didesni įgūdžiai. Visų mūsų dėmesys buvo nukreiptas į mažylį. Jis nors ir koks pavargęs buvo, bet stojosi ir vėl krito, vėl stojasi, lipa puškėdamas per pagalves, vėl krenta, ir krisdamas garsiai juokiasi taip sukeldamas visų mūsų šypsenas. Vaikams šiek tiek nurimus, žmona labai rimtu veidu manęs paklausė:
-Koks "varikliukas" jį judina, juk jis jau toks pavargęs ?
-Tikrai?
Šiek tiek pagalvojęs atsakiau: - ENTUZIAZMAS !!!
Aš manau, kad ta didžiulė jėga, kuri gali įveikti bet kokį nuovargį, susidoroti su bet kokiomis baimėmis, įveikti bet kokias gyvenime kliūtis, kuri judina mus iš vietos, ta kibirkštėlė, kuri žibsi akyse ir yra nematoma, bet visi ja ir visus ji "paperka" tai entuziazmas, užsidegimas, aistra.
Vaikystėje mes tai turime visi, augdami ir tapdami vis labiau "protingi", susidurdami su sunkumais patirdami nesėkmes vis prarandame tą jėgą. O gaila, ji mums tokia naudinga ir visose gyvenimo srityse. Ieškome darbo: Skaitinėjau darbo skelbimus internete. Labai daug skelbimų sutinkama tokią frazė: "Esi entuziastingas ir kryptingai sieki tikslų?", "... tu studentas ar tau jau 56, svarbu kad esi entuziastingas ir nenori sėdėti vietoje.." CV čia jau ne taip svarbu. Darbo atrankoje, savo užsidegimo darbui parodymas būsimam darbdaviui, manau perkels jus į aukštesnę poziciją būsimo darbdavio akyse? Sveikata: Įsivaizduokite situaciją. Sustreikavęs skrandis, skauda galvą, nieko nesinori, išskyrus "Saridon" ir miegoti. Ir staiga sulaukiate skambučio iš savo partnerio, kuris Jums praneša, kad reikia krautis lagaminus, ryt ryte skrendate atostogų į savo svajonių šalį. Manau "Saridono" nebereikėtų, tik nepamirškite jo įsidėti į kelionę, nes pajudėjus entuziazmas išblės. Entuziazmas taupo Jūsų laiką:
Darbus, kuriuos atliekame su užsidegimu, padarome ne tik greičiau, bet ir kokybiškiau. Užvaldyti entuziazmo, dažniausiai pasiekiame geresnio rezultato, kas taupo mūsų laiką ir ateityje. Pasiekus gerą rezultatą, gauname pasitenkinimą, kuris vėl "įkvėpia" entuziazmo. Entuziazmas padeda nugalėti baimes: Ar esate matę įkvėptą ir išsigandusį žmogų? Aš tai ne. Žinoma, pasiryžus dideliems darbams, siekiant naujų ir ambicingų tikslų, kraujas pritvinksta adrenalino, bet ta kibirkštėlė, "užmuša" viską kas pasitaiko kelyje. Entuziazmas tai jėga, kuri paverčia adrenaliną dopingu. Entuziazmas ir sėkmė: Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill) yra pasakęs - "Sėkmė – tai ėjimas nuo vienos nesėkmės prie kitos neprarandant entuziazmo". Neisginčikime su juo.
Deja, susiduriant su sunkumais, nesekmėmis, entuziazmas, blėsta. Pasistengsiu pateikti keletą gairių, kaip išlaikyti entuziazmą ir eiti nuo nesėkmės prie nesėkmės neprarandant entuziazmo, kol galų gale sukrausime tvirtą pamatą sėkmei.
Pirma, ir mano manymu pati svarbiausia sąlyga, užsiimti gyvenime tuo, kas patinka.
Įprasminkite žingsnius, o bendrą rezultatą, siekite pažangos, o ne tobulybės.
Stebėkite vaikus, kaip jie viską daro entuziaztingai, mokykitės iš jų. Vaikas kol išmoksta vaikščioti apie 300 kartų patiria nesėkmę.
Mąstykite pozityviai. Pirminė reakcija dažnai būna klaidinga. Tai kas iškart atrodo blogai, ateityje pasirodo, kad tai išėjo tik į gerą.
Išradingai žiūrėkite į savo veiklą, nors ir kokia monotoniška ji būtų, galima joje atrasti "azarto".
Mokykitės iš iškilių asmenybių:
Daugelis esate girdėję "Nike" istoriją "Just do it!" (tiesiog daryk)
Kokio entuziazmo reikėjo po tūkstančių nenusisekusių bandymų išrasti lemputę, vistiek ją išrasti?
Kokia jėga turėjo veikti kuriant muziką, kuri tapo klasika, kai jos negirdi?
Svajokite - tik entuziaztingos svajonės virsta tikrove.
Neklausinėk, ko reikia pasauliui. Išsiaiškink, kas tave įkvepia, o tada eik ir veik. Nes įkvėptų žmonių - štai ko pasauliui trūksta. (Howardas Martinas)
Taip, reikia būti laaaaabai tvirto charakterio ir turėti pakankamai užsispyrimo, nes kitaip, kaip tą entuziazmą išlaikysi, kai aplinkui vien neigiama informacija, nelaimingi artimieji (išskyrus mažus vaikus), bambantys ir viskuo nepatenkinti kolegos ir t.t.Aš manau, kad tokioje aplinkoje mažai kas nenuleidžia rankų, nors ir kokie dideli jų siekiai būtų. Entuziazmas kaip ugnis, jei nuolat liesi ant jos vandenį, tai ji, anksčiau ar vėliau, užgęs, kaip bebūtų gaila.O kad baigčiau entuziastinga gaidele, siūlau skaityti žurnalą "Būk laimingas". Tai žurnalas žmonėms, kurie džiaugiasi gyvenimu ir ima iš jo viską ką jiems jis duoda. Tvirtybės ENTUZIAZTAMS!:)
Valė
2010-04-06
Skaitau ir negaliu atsistebeti šio jauno žmogaus entuziazmu, mokėjimu džiaugtis gyvenimu čia ir dabar, siekimu savo tikslu ir dar gebėjimu to paties "uždegti" kitus. Puikus straipsnis, puikios mintys, nes viskas ką gyvenime pasiekiame ar ko pasiekti nesugebame,priklauso nuo minčių.Manau kad žmogus turi žinoti kur eina, jei ne tai nueis niekur.Pasroviui plaukti lengviausia. Donatai sėkmės tau.
Rasita
2010-04-06
kur dingo įkvepimas?
Aš manau,kad svarbu turėti šalia žmogų kuris padėtu varikliukui suktis.Nes dažnai girdėdami,kad tu tai negali galugale tu tuo patiki.Ar mažas vaikas prieš pradedamas vaikščioti nusprendžia,jog jam nepasiseks? Turbūt ne ,nes jam dar niekas negali pasakyti jog nepasiseks.Tik vėliau jis išgirs:tu tai nepadarysi!Ir kaip svarbu,kad šalia būtu nors vienas žmogus kuris pasakytų,TU TAI GALI!!!Gal tau nepasiseks iš pirmo karto,bet vistiek tu tai padarysi.APSIDAIRYKIM GAL ŠALIA YRA ŽMOGUS KURIAM REIKIA PASUKTI VARIKLIUKĄ!!!
Aušra
2010-04-06
Kilusios mintys
Kada žmoguje ima sekti entuziazmas? Kai užvaldo baimė, nepasitikėjimas, dvejonės tuo ką darai... o gal ir tada, kai giliai savyje "nusprendi" jog Tau nepasiseks:) Tuomet stingi ryžto ir imi nagrinėti iš kažkur "išlindusį" kaltės jausmą bei ieškoti motyvatorių aplinkoje: nusprendi jog esi pervargęs ir eini pasisėdėti su draugais, pasivaikščioti gryname ore, paskaityti knygą ar pabendrauti internetinėje erdvėje. Ir, esu tikra, šie būdai padeda visiems, bet neabejoju jog tik laikinai... ilgiausiai iki kitos dienos ryto kol neprisedi prie savo neatidėliotinų darbų. O tada vėl imi suktis savo nepasitenkinimo rate...
Ir kokia galėtų būti tokių pamąstymų išvada? Neabejoju jog kiekvienas ją rasite, ir visiškai kitokią. Manoji slypi šiame klausime: "Ar mažas vaikas prieš pradėdamas vaikščioti nusprendžia, jog jam nepasiseks? Apskritai, ar jis tai žino?..."
"Žinokime" mažiau ir mes:)
Puikus ir naudingas straipsnis, Donatai.