Šiuo metu labai populiari lyderystės tema. Vyksta diskursas, ar lyderiai tiesiog gimsta, ar gali būti išugdomi. Tiesa, tas diskursas dabar jau pasisuko į vienus vartus. Sunku net patikėti, kad tokio santykinai nesvarbaus dalyko kaip vairavimas be išlygų sutinkame pasimokyti, o dėl lyderystės vyksta ginčai – galbūt tokį gyvybiškai svarbų įgūdį galime gauti už nieką...
Kiek gilinuosi į šią temą, man ji susivedė į du paprastus principus. Pirma, lyderiui rūpi. Jei lyderiui nepakankamai rūpi, kad dėl problemos pakrutintų pirštą, vadinasi, jis nėra lyderis. Dažnas bijo imtis lyderystės. Man tai atrodo apmaudi klaida. Lyderių mes neturime, nes mažai kam rūpi. Viskas, ko reikia – tai suteikti sau leidimą būti lyderiu.
Antras principas – lyderis mokosi. Jei žmogus nesimoko, jis gal ir bus lyderis, bet ne geras lyderis. „Magistruose“ jau seniau pastebėjau, kad nenorintys mokytis darbuotojai pas mus neužsilaiko. Aš jų neišvarau – juos išstumia jų kolegos darbuotojai. Dabar, kai įsisąmoninome šį dėsningumą, visiems tapo aiškiau ir lengviau.
Štai kaip su mūsų valdančiaisiais? Ar jums panašu, kad ministras pirmininkas ar Vilniaus meras ko nors mokytųsi?
Dažnas lyderis apsigauna, kad mokytis jis atseit neturi laiko – per daug užsiėmęs. Tai leidžia jam šiek tiek paspartinti artimiausius darbus, tačiau ateities darbų sąskaita. Anksčiau ar vėliau nemokša gaus savo – rezultatą, priešingą pageidaujamam. Todėl lyderis būtinai turi skirti pastovius laiko tarpus mokymuisi. Geriausia, jei jis disciplinuotai mokytųsi po valandą per dieną ir laikytų tai svarbiausia savo dienos veikla.
Pamenu, vienoje iš savo pirmųjų laidų A.Čekuolis papasakojo, kad jau keliasdešimt metų jis kasdien vis ko nors išmoksta. Štai šiandien, kai daugelis jo bendraamžių jau kapuose trūnija virtuvės kamputyje, jis per televiziją veda neįtikėtiną laidą ir pasakoja dalykus, nuo kurių nušvinta akys senam ir jaunam.
Aš taip pat tapau kuo tapau 8 metus kasdien vis ko nors išmokdamas. Tai tikras gyvenimas. Kaip sako rabinas N.Weinbergas, jei nieko per dieną neišmokai – esi vaikščiojantis zombis. Robotas, kurį valdo įprasto elgesio programa. Todėl kiekvienam, kuris imsis kasdien vis ko nors išmokti, galiu drąsiai pažadėti ypatingą gyvenimą. Žinoma, visų pirmiausia norėčiau, kad mokytumėtės Toros, nes šio mokslo mums dabar jau reikia žūtbūtinai.
Senąją „lyderių“ kartą reikia be skrupulų šluoti. Jie bankrutavo, juos reikia kuo greičiau atitraukti nuo vadovavimo. Jie nieko nesimoko ir, aišku, niekad nesimokys. Jei jūs sutinkate tai kasdien daryti, turite visas teises juos pakeisti. Suvokite savo vertę ir būkite ryžtingi. Tada šalyje greičiau nusistovės normali situacija, kai valdo protas, o ne pinigai.
Autorius: Aurimas Guoga
Šaltinis: www.aguoga.lt